Alergija yra organizmo imuninės sistemos padidėjusi reakcija į tam tikras medžiagas (alergenus) pasekmė. Šios medžiagos gali būti įvairios – žiedadulkės, maistas, dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos ar cheminės medžiagos. 

Kai organizmas susiduria su alergenu, jis aktyvuoja savo imuninę sistemą, kuri išskiria histaminą ir kitas chemines medžiagas, sukeliančias uždegimą ir alergijos simptomų apraiškas. 

Šiame tekste trumpai apžvelgsime, kokios yra vaistų nuo alergijos rūšys ir kokie preparatai yra populiariausi.

Vaistų nuo alergijos rūšys

Vaistai nuo alergijos skirstomi į kelias pagrindines grupes, kurios skiriasi veikimo principais, efektyvumu, saugumu, ir vartojimo indikacijomis.

Kiekviena grupė turi savų privalumų ir apribojimų, todėl gydymas dažnai pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į alergijos pobūdį, simptomų intensyvumą ir paciento būklę.

Naujos kartos antihistamininiai vaistai nuo alergijos

Naujos kartos antihistamininiai vaistai yra viena dažniausiai naudojamų ir veiksmingiausių priemonių gydant alergines reakcijas. Jie veikia blokuodami histamino H1 receptorius, taip mažindami simptomus, tokius kaip niežėjimas, čiaudulys, ašarojančios akys ir nosies užgulimas.

Antihistamininiai vaistai, tokie kaip loratadinas, cetirizinas ir „Opexa“, priskiriami antros arba trečios kartos vaistams. Jie pasižymi didesniu veiksmingumu ir žymiai mažesniu mieguistumą sukeliančiu poveikiu, palyginti su pirmos kartos preparatais, pvz., difenhidraminu.

Šie vaistai veikia ilgiau, todėl paprastai vartojami tik vieną kartą per parą. Be to, jie mažiau veikia centrinę nervų sistemą ir nesukelia mieguistumo ar dėmesio sutrikimų. Dėl šių savybių naujos kartos antihistamininiai vaistai ypač tinka vairuotojams, dirbantiems pavojingą darbą ir mokiniams.

Loratadinas ir cetirizinas yra saugūs tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Vis dėlto, kaip ir visi vaistai, jie gali sukelti šalutinių poveikių, tokių kaip galvos skausmas ar burnos džiūvimas.

Nors naujos kartos antihistamininiai vaistai efektyviai mažina ūmius alergijos simptomus, sunkesniais atvejais gali prireikti derinti juos su kitomis vaistų grupėmis.

Kortikosteroidai

Kortikosteroidai yra hormoniniai, dažniausiai receptiniai vaistai nuo alergijos, kurie veikia kaip stiprūs priešuždegiminiai preparatai, slopindami uždegimo grandis ir imuninės sistemos reakcijas. Jie skirstomi į vietinio ir sisteminio poveikio vaistus.

Vietiniai kortikosteroidai dažniausiai naudojami nosies purškalų ar kremų pavidalu gydant alerginį rinitą arba atopinį dermatitą. Šie hormoniniai vaistai efektyviai mažina nosies uždegimą, paraudimą ir patinimą, gerindami kvėpavimą.

Jie dažnai skiriami pacientams, kuriems nereceptiniai antihistamininiai vaistai nepakankamai padeda. Vietiniai nosies kortikosteroidai, tokie kaip flutikazonas ar mometazonas, pasižymi greitu poveikiu ir ilgalaikiu simptomų valdymu, mažindami alerginio uždegimo aktyvumą, jei vartojami tinkamai ir pagal nurodymus.

Sisteminiai kortikosteroidai (pvz., prednizolonas) yra receptiniai hormoniniai vaistai, skirti trumpalaikiam ir sunkesnių alerginių būklių gydymui. Jie gali sukelti rimtų šalutinių poveikių, todėl jų vartojimą prižiūri gydytojas ir skiria tik tuomet, kai kiti gydymo būdai nepakankamai veiksmingi.

Kortikosteroidų grupės hormoniniai vaistai yra vieni efektyviausių gydant alerginį rinitą ir sunkias alergines reakcijas dėl plataus poveikio spektro

Dekongestantai

Dekongestantai greitai sumažina nosies gleivinės patinimą ir užgulimą, susiaurindami kraujagysles. Dėl to sumažėja patinimas ir pagerėja kvėpavimas. Dažniausiai naudojami oksimetazolinas, ksilometazolinas ir pseudoefedrinas, kurie būna nosies purškalų, lašų arba tablečių pavidalu.

Šie vaistai veiksmingi trumpalaikiam užgulimo palengvinimui, tačiau vartojant ilgiau nei 5–7 dienas gali pasireikšti atvirkštinis „rebound“ efektas – užgulimas sustiprėja. Todėl rekomenduojama dekongestantus naudoti tik trumpam ir tik esant būtinybei.

Nosies purškalus ar lašus reikia naudoti pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus. Dažniausiai rekomenduojama purkšti ne daugiau kaip 2–3 kartus per dieną, po 1–2 purškimus kiekvienoje nosies landoje. Tabletes vartokite tik pagal nurodytą dozę ir ne ilgiau nei leidžiama pakuotės informacijoje.

Svarbu neviršyti rekomenduojamos vartojimo trukmės, kad išvengtumėte atvirkštinio poveikio. Jei simptomai nepraeina arba stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Dekongestantai nėra skirti ilgalaikiam gydymui, jie padeda palengvinti simptomus, kol veikia kiti vaistai, pavyzdžiui, antihistaminikai ar kortikosteroidai. 

Be to, žmonės, turintys širdies, kraujagyslių ligų, hipertenziją ar skydliaukės sutrikimų, turėtų būti atsargūs, nes dekongestantai gali padidinti kraujospūdį arba sukelti širdies ritmo sutrikimų.

Leukotrienų inhibitoriai

Leukotrienų inhibitoriai efektyviai veikia įvairius alerginio rinito ir astmos simptomus. Štai pagrindiniai simptomai, kuriuos šie vaistai padeda kontroliuoti:

Kada pastebėsite pagerėjimą?

Skirtingai nuo antihistamininių vaistų, kurie veikia beveik iškart, leukotrienų inhibitorių poveikis dažniausiai pasireiškia palaipsniui:

• Pirmieji pagerėjimai: Dažniausiai pastebimi po 24-48 valandų
• Optimalus poveikis: Pasiekiamas po 1-2 savaičių reguliaraus vartojimo
• Ilgalaikis efektas: Geriausias rezultatas matomas vartojant nuolat, ypač sezoninio alerginio rinito atveju

Svarbu žinoti, kad leukotrienų inhibitoriai yra ypač efektyvūs kontroliuojant astmos ir alerginio rinito simptomus vienu metu, todėl dažnai rekomenduojami pacientams, sergantiems abiem ligomis.

Jei nepastebite simptomų pagerėjimo po 2-4 savaičių reguliaraus vartojimo, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju – gali reikėti koreguoti gydymą arba išbandyti kitą vaistų grupę.

Kiti antialergenai

Be įprastų antihistamininių vaistų, yra ir kitų preparatų, kurie padeda kontroliuoti specifines alergijos formas arba veikia kaip papildoma terapija.

Kromoglikatai 

Kromoglikatai, tokie kaip „Intal“, stabdo alergiškų ląstelių išskiriamų medžiagų veiklą ir dažniausiai vartojami profilaktiškai. Jie yra saugūs vaikams ir turi mažai šalutinių poveikių, tačiau veiksmingumas yra silpnesnis nei antihistaminikų ar kortikosteroidų.

Monokloniniai antikūnai 

Monokloniniai antikūnai, pavyzdžiui, „Xolair“ (omalizumabas), skiriami sunkesnėms alerginėms ligoms ir astmai. Jie blokuoja imunoglobuliną E (IgE), sumažina simptomų intensyvumą ir steroidų poreikį. Šie vaistai brangūs ir skiriami tik gydytojų specialistų.

Imunomoduliatoriai

Imunomoduliatoriai – tai vaistai, kurie reguliuoja arba stiprina imuninės sistemos veiklą. Jie padeda organizmui geriau kovoti su alerginėmis reakcijomis, mažindami uždegimą ir alergijos simptomus. Dažnai imunomoduliatoriai skiriami pacientams, kuriems įprasti antihistamininiai vaistai nepakankamai veiksmingi arba kai reikia ilgalaikio imuninės sistemos reguliavimo.

Imunoterapija

Imunoterapija moko organizmą toleruoti specifinius alergenus, mažinant jautrumą. Tai specializuotas gydymo metodas, dažnai atliekamas injekcijomis arba tabletėmis po liežuviu, skirtas tiems, kuriems reikia ilgalaikio poveikio.

Geriausi vaistai nuo alergijos pagal simptomus

Renkantis vaistus nuo alergijos svarbu atsižvelgti į simptomų pobūdį ir intensyvumą. Preparatai veikia skirtingai: kai kurie greitai malšina ūmius simptomus, o kiti padeda ilgalaikiai simptomų kontrolei.

Vaistai nuo alergijos žiedadulkėms

Greito veikimo antihistamininiai vaistai, tokie kaip „Zyrtec“ (cetirizinas) ir „Claritin“ (loratadinas), efektyviai mažina alergijos žiedadulkėms simptomus, tokius kaip čiaudulys, nosies užgulimas ir ašarojančios akys. Jie tinka ūmiems simptomams numalšinti ir dažnai naudojami sezoninių alergijų gydymui.

Vaistai nuo nosies niežulio

Vietinio poveikio nosies purškalai, pavyzdžiui, „Nasonex“ (mometazono) arba „Avamys“ (flutikazono), slopina uždegimą ir sumažina nosies gleivinės patinimą. Šie vaistai skirti ilgesniam simptomų kontrolei.

Vaistai nuo gerklės perštėjimo

Stiprūs kortikosteroidai, tokie kaip „Prednizolonas“, arba sisteminiai antihistamininiai preparatai mažina ryklės gleivinės uždegimą ir patinimą, palengvindami perštėjimą.

Vaistai alergijai maistui

Greitai veikiančios priemonės, pavyzdžiui, adrenalinas (EpiPen) ir stiprūs antihistamininiai vaistai, tokie kaip „Benadryl“ (difenhidraminas), būtini rimtoms alerginėms reakcijoms greitai sustabdyti.

Vaistai įkandus bitei

Alerginei reakcijai malšinti dažnai naudojamas adrenalinas (EpiPen), stiprūs kortikosteroidai ir antihistamininiai preparatai. Jie padeda užkirsti kelią anafilaksijai ir sumažinti uždegimą.

Vaistai nuo gyvūnų sukeliamų alergijų

Jei esate alergiškas šunims ar katėms, tam tikri vaistai gali padėti sumažinti nemalonius simptomus – čiaudulį, užgulimą, akių ašarojimą ar odos niežėjimą. Dažniausiai vartojami saugūs antihistamininiai vaistai, pavyzdžiui, cetirizinas („Zyrtec“) ir loratadinas („Claritin“). Jie greitai malšina alergines reakcijas ir tinka tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam naudojimui.

Jeigu simptomai yra stipresni, gydytojas gali rekomenduoti kortikosteroidus ar kitus stipresnius preparatus. Be vaistų, svarbu vengti tiesioginio kontakto su gyvūnais, dažnai valyti namus ir naudoti oro filtrus, kad sumažintumėte alergenų kiekį.

Vaistai nuo alergijos: išvados

Vaistų nuo alergijos pasirinkimas priklauso nuo simptomų tipo ir jų stiprumo. Naujos kartos antihistamininiai vaistai, tokie kaip loratadinas ar cetirizinas, yra veiksmingi ir sukelia mažai šalutinių poveikių, todėl tinka daugumai žmonių. 

Sunkesniems atvejams gydytojai skiria kortikosteroidus, tačiau juos reikia vartoti atsargiai ir prižiūrint specialistui. Dekongestantai padeda greitai sumažinti nosies užgulimą, bet jų vartojimą reikėtų riboti iki kelių dienų. 

Sudėtingesnėms alergijoms gali būti skiriami leukotrienų inhibitoriai ar imunomoduliatoriai. Žmonėms, alergiškiems gyvūnams, dažnai padeda tie patys antihistamininiai vaistai, tačiau svarbu vengti tiesioginio kontakto su alergenais ir laikytis gydytojo patarimų.

DUK apie vaistus nuo alergijos